Savo gyvenimu ir veikla Jiezne 1633-1805 m yra susietos dvi Dvigubos Lelijos herbo Pacų giminės linijos. Pirmoji susijusi su šios linijos pradininko Paco Dominyko(1515-1579) anūku LDK vicekancleriu Steponu Pacu(1587-1640) ir jo sūnumi pagarsėjusiu LDK kancleriu Kristupu Zigmuntu Pacu(1621-1684).
Kristupui Zigmantui Pacui, mirus Jiezno valda atiteko jo tolimam giminaičiui, antros eilės pusbrolio anūkui Mikalojui Andriui Pacui(mirė 1713m. Su Jieznu susijusi jo sūnaus Konstantino Antano (mirė apie 1720 m.), anūko Antano Mykolo Paco (mirė 1774 m.), proanūkio Mykolo Paco (1754-1800) ir proproanūkio Liudviko Mykolo Paco (1780-1835) ir čia neišvardytų giminės brolių ir seserų gyvenimas ir veikla. Jiezną ir Dauspudą sieja ne tik paskutinysis Pacas Liudvikas, bet ir tai kad tiek Steponas, tiek Kristupas Zigmantas Pacai drauge valdė ir Jiezną ir Dauspudą bei Januvką.
LDK paiždininkis Steponas Pacas (1587-1640) Lietuvoje tam tikru metu lankėsi ir gyveno 1633, 1634, 1635, 1639, 1640 metais. Tais metais tvarkė svarbius reikalus ir Jiezne. Perėmė iš kalvinų maldos namus,pavertė juos bažnyčia, parašė testamentą naujos bažnyčios statybai,pradėjo naujų dvaro rūmų statybą.
LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas(1621-1684) pagal tėvo Stepono Paco 1640 m testamentą 1650-1670 m pastatė barokinę Jiezno bažnyčią,pašventintą 1670 m. Jį taip pat išaukštino Pažaislio vienuolyno statyba. Šis Pacas taip pat užbaigė Jiezno dvaro rūmų statybą. Rūmai savo stiliumi buvo panašūs į rezidencinę Radvilų pilį Nesvyžiuje, garsėjo puošnumu ir prabanga.
K.Z Paco valdymo metu susiformavo Pacų grafystė, pastovių Jiezno Pacų valdų arealas. Kai kuriose šių žemių vyravo atsisakaitymas pinigais už baudžiauninkų valdomą žemę -činčas.
Liudviko Mykolo Paco tėvai,seneliai ir proseneliai daug prisidėjo prie turgaus ir prekyviečių teisės įgavimo, prie 1768-1772 Jiezno bažnyčios rekonstrukcijos, Pacų mauzoliejaus joje įrengimo ir dvarų rūmų remonto, nuolatinio Pažaislio vienuolyno rėmimo.
Pacų koplyčia Jiezno bažnyčioje
Pacų koplyčia įrengta 1768-1772 Jiezno bažnyčios remonto metu. Pacų mauzoliejuje buvo palaidoti, o vėliau bažnyčios rūsiuose yra perlaidoti šie Pacų giminės atstovai:
- Antano Mykolo ir Teresės Pacų sūnelis Ignotas, gimęs 1751 m. liepos 31 d., miręs už pusmečio.
- Antanas Mykolas Pacas, gimęs apie 1710 m., mirė 1774 m. vasario mėn., palaidotas rugsėjo 5d.
- Teresė Barbora Radvilaitė Pacienė, gimė 1714 metais, mirė 1780 m. gruodžio 9 d., palaidota gruodžio 31 d.
- Mykolo Paco mažametė dukra Konstancija mirė 1786 m. vasario 1 d., palaidota balandžio 5 d.
- Antano Mykolo ir Teresės Pacų sūnus Antanas Mykolas, gimė 1754 m. rugsėjo 30 d., mirė 1800 m. sausio 29 d., palaidotas vasario 2 d.
- Antano Mykolo ir Teresės Pacų dukra Juzefa Pacaitė –Vavžeckienė, gimė 1743 m., mirė ir palaidota 1798 m.
Pacų koplyčios altarija
Pacų kolyčios altarijos pavadinimas to meto bažnyčios raštuose vartojama lenkų kalba skamba „Pacogrobowska“. 1754 m. Teresė Radvilaitė – Pacienė pati fundavo šią altariją, 1765 m. Antanas Pacas šią fundaciją tik patvirtino.
Antanas Mykolas Pacas fundaciją parėmė dešimties tūkstančių auksinų suma. „Ši suma priklausė iš Jiezno dvaro valdos. Altarista šioje altarijoje kiekvieną savaitę turėjo laikyti 3 mišias už bažnyčios fundatorių vėles“. Altarija veikė iki 1850 m.
Jiezno dvaro biblioteka
Antano Mykolo Paco 1754 m. gruodžio 21d. testamente minima biblioteka, nenurodant knygų skaičiaus. Pacai užėmė svarbias valstybines pareigas, jiems biblioteka buvo ir garbės ir prestižo reikalas. Istorikai yra patvirtinę Jiezno bibliotekos svarbą, kad iš didesnių dvarų bibliotekų minėtinos Taujėnų, Kėdainių (Radvilų), Daugėliškio (Pliaterių), Deltuvos ir Kelmės (Gruževskių), Jiezno (Pacų), Vaitkiškių ir Lyduokių (Kosakovskių), Nemėžio ir Raudondvario (Tiškevičių), Salantų (Gorskių), Rietavo (Oginskių), Gargždų (Rene) bibliotekos.
Istorikas Vytautas Kuzmickas